Kiekvienas sportininkas žino, kad raumenis sudaro skirtingų rūšių skaidulos, tam kad atlikti skirtingas funkcijas.
Dažniausiai išskiriamos dvi rūšys: greitai susitraukiančios skaidulos (GSS) ir lėtai susitraukiančios skaidulos (LSS). Visų pirmą tai naudinga mūsų organizmui, kadangi jis turi galimybė sutaupyti dalį energijos.
Greitai susitraukiančios skaidulos (GSS) skirtos greitiems ir sunkiems susitraukimams. Šios skaidulos gali naudoti tik greitus energijos šaltinius, tai yra tokius, kurie sugeba greitai resintezuoti (kreatinfosfatas, glikolizė). Tokias skaidulas dar vadina- baltos skaidulos. Būtent jas naudoja visi jėgos atletai, ir tie kurių sportas susijęs su greičiu. Pavyzdžiui sunkiaatletis iškeliantis didžiulius svorius arba sprinteris įveikia per 10 sek. 100m atstumą.
Lėtai susitraukiančios skaidulos (LSS) turi priešingą funkciją – jos atlieka lėtus arba lengvus susitraukimus, todėl tam jie gali naudoti lėtesnius bei ekonomiškesnius energijos šaltinius. Vienas iš tokių yra riebalų oksidavimas naudojant deguonį. Tokiu būdu išsiskiria žymiai daugiau energijos negu glikolizės metu, tačiau reikalauja daugiau laiko, kadangi oksidacijos procesas žymiai sudėtingesnis bei reikalauja deguonies. Šių skaidulų antras pavadinimas – raudonos skaidulos (hemoglobinas perneša deguonį, todėl atsiranda raudona spalva). Šios skaidulos sugeba atlikti „ilgą ekonomišką darbą“. Jas dažniausiai naudoja bėgikai bei dviratininkai.
Kurios skaidulos naudingesnės
Logiškai, jeigu žmogus bėgioja trumpas distancijas, jam reikia vystyti GSS, tačiau jeigu distancijos ilgos – tada LSS. Todėl nenuostabu, kad sunkiosios atletikos atstovai, sprinteriai, rutulio metikai visada turės daugiau greitai susitraukiančių skaidulų (GSS). Didžioji dalis fiziologų bei sporto trenerių mano, kad GSS pasižymi dideliu augimo potencialu. Kodėl? atlikus biopsiją (tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas ištyrimui) rezultatai parodė, kad beveik visais atvejais GSS yra pranašesnės dydžiu. Todėl buvo padarytos tokios išvados: reikia treniruoti GSS. Kadangi jų augimo potencialas yra didesnis. Viskas kaip ir aišku, tačiau vėliau buvo ištirti profesionalūs kultūristai: jų rezultatai parodė, kad raudonos skaidulos beveik tokio pat dydžio, kaip ir baltos !
Mes visi žinome, kad kultūrizme visai kiti tikslai, nei bet kuriose kitose greičio ar ištvermės sporto šakose:
• Greičio ir ištvermės sporto šakose labai svarbus funkcionalumas (greitis, jėga bei ištvermė), todėl nėra prasmės koncentruotis į vienos rūšies skaidulas;
• Fitneso ir kultūrizmo atstovai nebijo didinti svorių, kadangi tokia šios sporto šakos esmė.
• Taip pat kultūristai siekia didinti visas raumeninės struktūras, tam kad užauginti maksimalias raumenų apimtis.
Kaip treniruoti GSS kaip ir aišku (80-90% nuo vieno maksimalaus pakartojimo svorio ir greiti judesiai), tačiau LSS treniravimui buvo parinktas kitas metodas – naujo baltymo sintezė per ląstelių DNR.
Tam kad hormonai pradėtų sintezuoti baltymą, reikia nukopijuoti šią informaciją iš ląstelės branduolio DNR. DNR, kaip Jūs žinote spiralės formos. Tam kad prasidėtų baltymų sintezė, turite priversti judėti šią spiralę. Tai padės įgyvendinti vandenilio jonai. Apskritai, bet kurios treniruotės tikslas (norint vystyti raumenis) reikalauja optimalios vandenilio jonų koncentracijos raumenyse. Būtent todėl yra toks populiarus „pumpingo“ metodas. Atliekant daug pakartojimų (vieno priėjimo metu) sportininkas „rūgština“ raumenis (pieno rūgštimi) ir pasiekia visiško išsekimo ribą. Būtent tuo metu vyksta optimalus vandenilio jonų išsiskyrimas, kurių reikalauja baltymų sintezės procesai vykstantys DNR.